História do Islão em Timor Leste: da Arábia a Samudera Pasai - Timor Leste

Home Top Ad

Post Top Ad

Thursday, April 17, 2025

demo-image

História do Islão em Timor Leste: da Arábia a Samudera Pasai

 

timtim2


Uluk nananuk, molok loro-matan ukun-rasik-an nian nabilan iha rai Lorosa'e, Timór Lorosa'e parte ida ne'ebé la haketak husi Repúblika Indonézia. Maibé, destinu istória nian lori mudansa, no iha loron 20 fulan-maiu tinan 2002, Timór Lorosa'e hamriik ofisialmente nu'udar nasaun soberanu ida. Uluk koñesidu ho naran Timór Timur, nasaun ne'e hafoin hili naran portugés nian, Timór Lorosa'e, nu'udar identidade foun iha mundu internasionál hafoin tama iha Organizasaun Nasoens Unidas (ONU).

Iha leet kultura ida ne'ebé domina husi fiar sarani nian, eransa Islam nian iha Timór Lorosa'e rai hela istória ida ne'ebé interesante. Maski umakain Islam nian sai minoridade, ain-fatin dakwah no atensaun ba komunidade ne'e sente maka'as, liuliu iha tempu integrasaun ho Indonézia.

Istória rejista katak rejiaun ne'ebé agora koñesidu nu'udar Timór Lorosa'e, hamutuk ho parte balu Nusa Tenggara Timur nian, iha maioria populasaun ne'ebé relijiaun sarani. Inflúensia kolonializmu portugés nian ne'ebé dura kleur sai fatór prinsipál ba dominasaun ne'e, hamutuk ho misaun atu haburas relijiaun sarani ne'ebé sira lori iha rai kolónia nian.

Ironikamente, to'o mai Islam iha rejiaun ne'e estimativa tempu uluk liu kompara ho to'o mai nasaun Europa nian. Maibé, laloran influénsia sarani nian ne'ebé lori husi portugés ho espíritu "Evanjellu" nian neineik hamenus dominasaun Islam nian ne'ebé horan uluk ona.

Ain-fatin tama Islam nian iha rai sudeste aziátiku nian nakerek liuhusi dalan oioin, no komérsiu sai ida ne'ebé signifikativu liu. Tasi-ibun sira sai pontu inisiál ba haburas Islam nian, funsiona nu'udar portu para negosiante sira atu para no halo transaksaun hamutuk ho valór no ensinu Islam nian iha kada transaksaun no interasaun sira.

Infelizmente, rejistu istória nian ne'ebé klaru kona-ba bainhira loos Islam hakat ain iha rai ne'ebé uluk sai provínsia Indonézia nian sei la klaru. Maibé, pelumenus iha hanoin lima ne'ebé diferente husi matenek-na'in sira koko atu deskobre mistériu to'o mai Islam nian iha Timór Lorosa'e.
Hanoin dahuluk fiar katak Islam to'o iha Timór Lorosa'e hamutuk ho haburas influénsia Islam nian iha Nusantara. Dalan haburas nian husi Reinu Samudra Pasai to'o rejiaun leste Indonézia nian, no hafoin to'o iha Timór Lorosa'e, sai baze argumentu nian.

Hanoin daruak mai husi populasaunTimór Lorosa'e nian rasik, ne'ebé iha fiar katak Islam prezente kleur ona molok to'o mai nasaun Europa no relijiaun sira seluk. Sira argumenta katak Islam mak relijiaun dahuluk ne'ebé koñesidu iha Timór Lorosa'e, lori husi ema sira ne'ebé mai kleur liu molok kolonialista portugés hakat ain iha sira-nia rai.

Hanoin datoluk liga to'o mai Islam nian iha Timór Lorosa'e ho laloran to'o mai negosiante Hadramaut iha Indonézia. Maski uluk negosiante sira ne'e la hela permanente, sira hahú harii komunidade iha Dili iha inísiu sékulu XVII Masehi. Fonte balu fiar katak Habib Umar Muhdhar mak negosiante Hadramaut dahuluk ne'ebé hili Dili nu'udar sira-nia hela fatin.

Hanoin dahaat oferese perspetiva ida ne'ebé diferente, dehan katak Islam tama iha Timór Lorosa'e hamutuk ho to'o mai negosiante Europa nian, hanesan portugés, españól, no olandés. Iha sira-nia viajen ba Indonézia no rejiaun Ázia Pasífiku sira seluk, negosiante árabe sira halo relasaun ho negosiante Europa sira, no liuhusi interasaun ne'e mak Islam introdús iha Timór Lorosa'e liuhusi dalan Sumatra, Java, Nusa Tenggara, no Illa Maluku sira.

Hanoin dalimak mai husi istória jerasaun ba jerasaun husi desendente árabe sira iha Timór Lorosa'e. Sira-nia bei'ala sira konta katak negosiante árabe sira to'o iha rai Timór Dili nian dezde inísiu Islam iha Península Arábika. Tuir informasaun husi komunidade lokál no mós husi desendente árabe Hadramaut sira, to'o mai negosiante sira ne'e uluk liu kompara ho nasaun portugés, olandés, japonez, australianu, no xinés. Umakain Islam nian iha rejiaun Dili nian fiar katak parte husi figura istóriku sira ne'ebé dezenvolve haburas Islam iha rejiaun ne'e.

Iha era moderna Timór Lorosa'e nian, Konsellu Islámiku Sentrál Timór Lorosa'e (CENCISTIL) prezente nu'udar reprezentasaun umakain Islam nian. Organizasaun ne'e iha knaar importante nu'udar parseiru governu nian iha jere interese oioin umakain Islam nian iha nasaun ne'e. Dezde inísiu harii, CENCISTIL hetan subvensaun husi governu, maski alokasaun fundu ne'e para dezde tinan 2009.

Iha mantein seguransa no ordem, aparatu seguransa nasaun nian hanesan polísia no intelijénsia halo kooperasaun ho CENCISTIL atu prevene potensiál disturbiu husi parte sira ne'ebé la responsabilidade. Governu mós hatudu atensaun iha aspetu harii uma-kreda nian, hanesan ajuda superviziona pró no kontra harii edifísiu TPA iha Maliana.

Prezidente no Vise-Primeiru Ministru Repúblika Demokrátika Timór Lorosa'e nian fó atensaun espesiál ba prezensa umakain Islam nian iha sira-nia nasaun, liuliu iha aspetu sosiál. Liuhusi konstituisaun nasaun nian, liliu artigu 12 no 45, liberdade relijiaun nian iha Timór Lorosa'e garante tomak. Aleinde ne'e, governu mós respeita umakain Islam nian hodi define loron-boot Islam nian hanesan Idul Fitri no Idul Adha nu'udar loron-feriadun nasionál. Luta atu define Maulid Nabi, Isra' Mi'raj, no 1 Muharram nu'udar loron-feriadun nasionál, no mós fó tempu deskansa ba traballadór musulmanu sira iha loron-sesta atu hala'o orasaun sesta, sei kontinua la'o.

Dezenvolvimentu númeru mualaf iha Timór Lorosa'e iha tinan 2011 rejista númeru ne'ebé signifikativu, katak adisaun maizumenus ema 500. Númeru ne'e merese atensaun konsiderando limitasaun númeru tenaga dakwah, alim ulama, no ustadz sira ne'ebé fó orientasaun ba mualaf sira. Maski nune'e, instituisaun islámiku sira no espesialista relijiaun sira iha Timór Lorosa'e kontinua esforsu atu haburas ensinu Islam nian liuhusi atividade sosiál oioin ne'ebé koordena husi CENCISTIL. Aleinde ne'e, harii no dezenvolve nafatin eskola sira no fasilidade aprendijajen seluk ne'ebé bazeia ba Islam hodi mantein ezisténsia no dezenvolvimentu Islam nian iha rai ne'ebé uluk sai parte Indonézia nian.

Maski númeru ki'ik, umakain Islam nian iha Timór Lorosa'e labele haree ho matan sorin. Ho espíritu ne'ebé lakan, sira kontinua dakwah no esforsu atu hamriik xaria Islam nian iha situasaun minoridade nian. Desafiu boot hanesan limitasaun fasilidade no númeru musulmanu ne'ebé menus ba beibeik nunka hamate sira-nia espíritu atu hala'o ensinu relijiaun ne'ebé sira fiar. Istória umakain Islam nian iha Timór Lorosa'e sai espellu reziliénsia, fiar, no espíritu atu kontinua luta iha leet limitasaun oioin.

No comments:

Post a Comment

Post Bottom Ad

Pages